30-40 kronų per valandą. Tiek Lietuvos įmonės Litana moka savo darbuotojams, kai jie dirba
užsienyje. Švedijoje. Norvegijoje, Suomijoje, Olandijoje, Danijoje ir Prancūzijoje.
Litana yra didelė įmonių grupė. Labai didelė. Mes kalbame apie 1200 darbuotojų. Litana turi dvi gamyklas, kuriose projektuojamos ir gaminamos plieno konstrukcijos. Viena iš jų yra Klaipėdoje, Lietuvoje. Antra gamykla yra Baltarusijoje. Be to, keli šimtai žmonių remontuoja laivus ir stato laivus laivų statykloje Suomijoje ir Prancūzijoje. Litana taip pat stato įvairių konstrukcijų statinius Švedijoje ir Norvegijoje. Vykdydama darbus užsienyje Litana naudoja darbininkus ne tik iš Lietuvos.
– Jei mes turime paskubinti darbus, mes priimame darbuotojus iš Kaliningrado ir Ukrainos, mums sakė Litana generalinio direktoriaus pavaduotojas Viktoras Skuodas, kurį mažiau nei prieš metus Lietuvoje buvo sutikęs Stoppafusket (Stabdyti sukčiavimą) atstovas.
Sovietai
Nepaisant to, kad Lietuva buvo pirmoji tarp Baltijos šalių, kuri išsilaisvino iš Sovietų Sąjungos, Litana yra labai “sovietinė”. Kiekvieną mėnesį darbuotojai yra raginami pasiekti nustatytus gamybos tikslus. Ir daugiausia pasiekusi grupė pripažįstama nugalėtoja. Apie tai yra rašoma Litanos mėnesiniame naujienlaiškyje.
Lentelė
Tačiau darbuotojai neskatinami didesniu atlyginimu. Priešingai, tai yra sunkus darbas. Iš tiesų sunkus. Suvirintojas Andrius dirba Litanoje Švedijoje trejus metus.
– Švedijoje dirbti yra gerai. Su švedais gera dirbti. Su malonumu norėčiau dirbti Švedijos įmonėjeje, sako jis.
Andrius kasdien mato skirtumus darbe. Lyginant su Švedijos statybos sektoriaus darbuotojais jis pastebu didelius darbo užmokesčio ir darbo valandų skirtumus.
Kiek jūs dirbate?
– Mes dirbame du mėnesius, tada dviem savaitėm vykstame namo į Lietuvą ir taip sukasi ratas.
Kiek valandų per dieną dirbate?
Andrius šiek tiek suglumęs šypteli, lyg tai būtų jautrus klausimas.
Dešimt ar dvylika valandų per dieną, ar kiek?
– Paprastai būna tarp devynių ir dešimties valandų per dieną.
Šešias dienas per savaitę?
– Taip.
Bet tai vis dėlto yra geras darbas,- pabrėžia Andrius. Jis lygina su tuo, kaip yra namuose Lietuvoje. Ten dirbdamas suvirintoju jis uždirba virš 3100 Švedijos kronų (1200 litų) per mėnesį, atskaičius mokesčius. Švedijoje jis gauna 15 800 kronų (6000 litų). Taigi, Švedijoje jis gauna penkis kartus daugiau. Mes kalbame apie sumokėtus pinigus. Tai, ką Andrius gauna į rankas. Kas įeina į šią sumą, mes parodysime žemiau. Nes tai nėra tik darbo užmokestis.
Kokia padėtis yra su draudimu ir pensija. Ar jie mokami taip pat?
– Manau, bet nesu visiškai tikras, bet tikiuosi, kad juos moka bendrovė.
Apgyvendinimo Švedijoje išlaidas taip pat moka bendrovė. Jie gyvena po devynis vyrus trijų kambarių bute.
Andriaus darbas menkai apmokamas. Be to, nėra leidžiama dirbti daug viršvalandžių, nepertraukiamai tik apie dėl 50-60 valandų per savaitę. Tačiau, tai būtų galima dirbant pagal Švedijos kolektyvinę sutartį ir atlyginimas būtų labai didelis.
– Taip, aš tai žinau. Bendrovė uždirba tikriausiai daug pinigų. Bet aš taip pat uždirbu daug daugiau, nei Lietuvoje, – sako Andrius.
Dienpinigiai
Faktinis darbo užmokestis, kurį gauna Andrius, nėra ypač didelis. Didelė dalis pinigų yra dienpinigiai. Dienpinigius moka Litana. Taip pasakojo generalinio direktoriaus pavaduotojas Viktoras Skuodas, kai mes buvome su juo susitikę.
– Mes mokame 180 litų (474 SEK) per dieną dienpinigius. Tai yra būtina. Kartais mes galime sumažinti sumą, jeigu darbuotojai gauna vieną maitinimą.
Atskaičiavus dienpinigius Andrius uždirba tik mažiau nei 25 kronas per valandą. Spauskite čia norėdami pamatyti, kaip mes skaičiuojame.
Norvegija
Norvegijos Darbo aplinkos tarnyba, Darbo inspekcija 2013 metų rudenį atliko Litanos patikrinimą ir tarnybos pateikė negailestingą išvadą. Darbo inspekcija pažymi, kad Litana “nesutvarkė savo darbuotojų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų pagal Norvegijos įstatymus ir reglamentus. ”
Darbo inspekcijos sutikti darbininkai dirbo aštuonias valandas per dieną, šešias dienas per savaitę. Norvegijos statybos sektoriaus darbuotojai gauna maždaug tą patį atlyginimą, kaip švedų. Bet lietuvių darbininkai gavo mažiau nei 20 kronų per valandą.
Metinė ataskaita
Mes taip pat giliau panagrinėjome Litanos metines ataskaitas už 2013 ir 2014 metus. Už šiuos metus yra įmonių grupės skaičiai. Ten yra pasakyta, kiek Litana išmokėjo darbo užmokesčio. Mes norėjome sužinoti, kiek Litanos darbuotojai uždirba dirbdami užsienyje. Ten nėra pasakyta, kiek žmonių dirba užsienyje, bet mes vis tiek sugebėjome apskaičiuoti apytikslius skaičius. Metinėje ataskaitoje už 2013 metus yra pasakyta, kiek valandų Litana tikisi dirbti įvairiose šalyse 2014 metais. Ir tai nėra mažai. Suskaičiavus valandas gaunamas 403 metų laikotarpis. (Spauskite čia ir pamatysite patys) Be to, čia nurodyta, kiek darbuotojų dirba Prancūzijoje ir Suomijoje esančiose laivų statyklose. 2013 metais buvo 280 žmonių, o 2014 metais skaičius išaugo iki 455 žmonių.
30 SEK
Mes apskaičiavome, kad valandinis darbo užmokestis užsienyje dirbantiems Litanos darbuotojams siekia apie 30 -40 kronų. (Sekite mūsų skaičiavimus čia). Mes taip pat apskaičiavome, kad jei užsienyje dirbantiems darbuotojams būtų tinkamai sumokėta, tada įmonių grupė būtų turėjusi dvigubai didesnes išlaidas darbo užmokesčiui. Nuo daugiau negu 54 milijonų iki daugiau, kaip 110 milijonų kronų. (Mes skaičiuojame taip). Metinės ataskaitos taip pat atskleidžia, kad įmonių grupė uždirba savo pinigus darbuotojų darbu. (Spauskite čia ir pamatysite patys). Iš plieno konstrukcijų pardavimų 2014 m buvo uždirbta tik 0,3 proc. pinigų, o iš darbuotojų darbo įmonių grupė gavo 99, 7 proc. Ir kiekvienais metais Litanai sekasi vis geriau ir geriau. Pelnas 2014 metais siekė šiek tiek daugiau nei 44 mln. Švedijos kronų. Pelno padidėjimas 24 proc.
Ne alkani
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Viktoras Skuodas yra žmogus, kuris myli švedų “snus” (čiulpiamą tabaką), ir kuris paaukojo keletą valandų atsakymams į klausimus ir aprodyti Klaipėdą, kai Stoppafusket atstovai pernai lankėsi Lietuvoje. Viktoras Skuodas tai žmogus, kuris teigia daug reikalaująs iš savęs ir iš savo darbuotojų.
– Klientams mes reikalingi. Pažvelkite į Prancūziją. Darbuotojai yra išlepinti. Jie turi socialinį saugumą. Pradėdami darbą ryte jie jau pradeda galvoti apie pietus ir vyno taurę. Jie nėra motyvuoti ir alkani.
– Mes visada turime fiksuotą kainą. Mes dirbame sunkiai ir labai efektyviai ir nešvaistome darbo valandų. Mums nesame tokie, kaip švedai ar prancūzai. Mums nereikia nedirbančių žmonių. Mes jų atsisakome.
Stoppafusket davė Viktorui Skuodui galimybę susipažinti su mūsų skaičiavimais pateikti savo pastabas.
Jis rašo: “Aš atidžiai patikrinau Jūsų skaičiavimus ir nesuprantu, kaip jūs darote prielaidas, kadangi jos yra netikslios ir nesutampa su faktine išsamia situacija. Todėl aš negaliu komentuoti Jūsų straipsnio. Esame atviri bendradarbiavimui su Švedijos valdžios institucijomis šiais klausimais.” (Originalas: ” “I have checked your calculations thoroughly and do not understand the way you are making your assumptions as their are not precise and do not correspond to real detailed situation. Therefore I cannot comment your article. We are open to cooperate with Swedish authorities on those matters.”)
Tekstas: Anna-Lena Norberg ir Tomas Lund
info@stoppafusket.se
thomas@stoppafusket.se
Truputis faktų apie Litaną
Litanos įmonių grupė turi daug bendrovių, kuriose iš viso yra beveik 1200 darbuotojų. Tačiau bendrovės Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje turi labai mažai darbuotojų. Švedijoje yra tik vienas darbuotojas. Pasak Viktoro Skuodo, šiose bendrovėse dirbantys žmonės turi palaikyti ryšius su valdžios institucijomis ir tvarkyti dokumentus. Lietuvoje įmonių grupė šiuo metu turi 630 darbuotojų. Įmonė OOO “Prominvest” Kaliningrade taip pat yra dalis grupės ir uždirbo maždaug tiek pinigų, kiek Lietuvos bendrovė. Baltarusijoje esanti bendrovė ICP “Litana Belstroj” taip pat uždirba daug pinigų įmonių grupei. “Litana taip pat turi įmonę Latvijoje, kuri ten vadinasi” Litana Latvija “, tačiau bendrovė vykdo nedidelės apimties veiklą.
Litana dalyvavo daugelyje ilgalaikių projektų Švedijoje. Apie tai mes rašėme ankstesniame straipsnyje. Tačiau jokių mokesčių, išskyrus vieną projektą, Švedijoje nebuvo sumokėta.
